pakindokas

pakindõkas, -ė smob. (2) kas liesas, ištįsęs, ilgomis laibomis kojomis: Kiaulės pakindõkės – suspausta nugara, ilgu snukiu, neem peno, anų stambi kaulai, be liemens Šts. Pakindõkė karvė – ilgais rietais Šts. I tie paršeliai nekokie tesą: tokie pakindõkai – kojos vienos Ms. Tos pakindokės niekam nevertos: per metus smauktelėja kelius kiaušinius, ir viskas Šl. Kikink kikink kinkuo[ja] eidamas vyras pakindõkas Šts. | prk.: Pievos pakindõkės tos yra, kad žolės nė par dalgį nepartenka (kiminojai) Ggr.